Marius Katiliškis

Lietuvių literatūros klasiko, JAV išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio vardas
neišdildomai įrašytas į Pasvalio ir miesto bibliotekos istoriją. Pasvalyje jaunas
pradedantis rašytojas praleido II pasaulinio karo metus ir dirbdamas bibliotekos
vedėju parengė leidimui pirmąją savo knygą – novelių rinkinį „Senojo kareivio
sugrįžimas“. Mariaus Katiliškio paliktam pėdsakui Pasvalio žemėje neleidžia išnykti jo vardą nešiojanti biblioteka ir bibliotekoje veikiantis lankytojams atviras Mariaus Katiliškio atminimo kambarys, tradiciniai Mariaus Katiliškio skaitymai bei
jauniesiems kūrėjams skirtas Bibliotekos premijos konkursas, kurio viena nominacija skiriama už Mariaus Katiliškio kūrybos interpretacijas.

Marius Katiliškis, gimimo Albinas Vaitkus, mokėsi Žagarės progimnazijoje, darbavosi tėvų ūkyje. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radiotelegrafistu. Tačiau svarbiausia jam buvo knygos ir kūryba. To ir siekė. Trumpai padirbęs 1940 m. pabaigoje Jūrės Miškų urėdijoje, gavo vietą Saldutiškio bibliotekoje (anuomet priklausiusio Švenčionėlių apskričiai, dabar – Utenos). Dirbo tik tris mėnesius, tačiau Saldutiškio bibliotekos vedėjo Albino Vaitkaus anketoje, trumpame gyvenimo aprašyme užfiksuotas jo gyvenimo kredo: „Knygos – mano mokykla. (…) Mano svajonė buvo pasidaryti bibliotekininku – priartėti prie knygų.“ Nuo 1941 m. kovo pirmos dienos priartėjimas prie knygų tęsėsi Pasvalio viešojoje valstybinėje bibliotekoje: pradžioje gavo bibliotekininko pareigas, o nuo 1941 m. spalio 1 d. paskirtas bibliotekos vedėju. Sunkiais karo metais Pasvalio biblioteką sugebėjo paversti tikru kultūros židiniu, tapo gyvu tarpininku tarp knygos ir žmogaus, čia dar labiau prasiveržė rašytojo talentas. (Plačiau apie Pasvalio laikotarpį knygoje „Po knygos ženklu: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias“ (2007).

Kelias į kūrybą prasidėjo eilėraščiais, išspausdintais 1931 m. Šiaulių laikraštyje
„Naujienos“, prozos kūriniais – 1932 m. „Trimite“. Bendradarbiavo leidiniuose
„Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“, „Naujosios Biržų žinios“. Apie
1933 m. spaudai parengė eilėraščių rinkinį „Kūkaliai tarp kviečių“, bet jis liko neišspausdintas. 1944-ųjų vasarą Pasvalio viešosios valstybinės bibliotekos vedėjas Albinas Vaitkus kartu su Tėvynės apsaugos rinktinės kariais po kruvinų mūšių Žemaitijoje, prie Sedos, buvo priverstas išeiti į jo paties išsakytą lemtį – negrįžti. Praėjo visą siaubingą karo kelią iki Dancigo pragaro. Išsiveržęs iš apsupties žiedo iš pradžių pateko į Flensburgo DP lietuvių stovyklą, vėliau atsidūrė Freiburge, mokėsi Freiburgo meno mokykloje. Ir tremtyje nepaliko savo mylimos kūrybos: rašė DP lietuvių leidiniuose, 1948 m. novelės „susirikiavo“ į pirmąją knygą „Prasilenkimo valanda“, dalyvaudavo lietuvių rašytojų susibūrimuose.

1949 m. išvyko į JAV. Pasistatė Čikagos priemiestyje Lemonte namus, čia ir įsikūrė
su žmona poete Zinaida Nagyte-Katiliškiene – Liūne Sutema. Dirbo sunkų fizinį
darbą Amerikos fabrikuose, kartu rašė knygas ir savo kūrybą spausdino periodiniuose išeivijos leidiniuose. Aktyviai dalyvavo literatūriniame lietuvių
gyvenime, Santaros-Šviesos veikloje. Sunkus darbas, skausmingas liūdesys dėl paliktos tėvynės greit palaužė rašytojo sveikatą – mirė 1980 m. gruodžio 17 d., palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse. Ant kapo pastatytas paminklas su iš jo knygų pavadinimų iškaltu užrašu:

MIŠKAIS ATEINA RUDUO
IŠĖJUSIEMS NEGRĮŽTI,
ir BEVARDĖ ŠALIS –
jų UŽUOVĖJA.

Brangiausias Mariaus Katiliškio atminimas – jo skausmingu tėvynės ilgesiu
persunkta kūryba. Visi atminimo įamžinimo ženklai prieš ją bejėgiai. Eidami Mariaus Katiliškio kūrybos keliais, tariame – šiandien ir visados – Sveikas, sugrįžęs!

Filmas „Marius Katiliškis. Nuo Gruzdžių iki Lemonto“ 1 dalis