Keista, kad čia manęs laukė, kai visur būdavau kuo svetimiausias. Jie sako, kad turiu apsigyventi čia…

Dailininkui Vytautui Kazimierui Jonynui pakvietus, 1948 m. lapkritį persikėlė į Freiburgą, miestą pačiuose Vokietijos pietuose, Švarcvaldo kalnų papėdėje. Buvo apgyvendintas studentų bendrabutyje, pačiame Rebhause. Pasirinko keramikos studijas Freiburgo Meno ir amatų mokykloje. Kartu besimokiusių teigimu, retai pasirodydavo paskaitose, tačiau pats mėgo pasigirti, kad molį paminkydavęs.

Freiburge vokiečių literatūrą ir psichologiją studijavo  būsimoji žmona Zinaida Nagytė. Būsimoji poetė Liūnė Sutema. Mariaus Katiliškio kūrybą skaitė ir išskirtinai vertino. Pirmą kartą susitikus Zina pasijuto tarsi bendrautų su senu pažįstamu. Panašią artumą juto ir Marius. Freiburge abiejų gyvenimai susiraizgė nebeatnarpliojamai.

Vėl keliavo. Dalyvavo studentų kelionėse į Strasbūrą, Prancūzijoje.

Po siaubingų karo įvykių, stovyklinės kamšaties, Freiburgas buvo atsikvėpimas, laisvė, bičiulystė. Pagerėjo materialinė padėtis, ypač pradėjus gauti siuntinėlius iš Anglijon emigravusios sesers ir kai kurių karo ir pokario bičiulių. Siuntinėlių gavimą Rebhause švęsdavo visi artimieji. Mariaus kambarėlyje kiekvienas jautėsi kaip namuose ir buvo lygiai vaišinamas gautomis gėrybėmis.

Išmokė draugus nuogomis rankomis gaudyti upėtakius, dainuoti dainas apie razbainikėlius.

Išvaikščiojo visą Freiburgą ir jo apylinkes, žavėjosi miestą supančiais miškais ir kalnais, rado ir naujo, ir jau pažįstamo…

Atsimenu vieną šiltą pavasario popietę mes keliese traukėme šlaitu netoli meno mokyklos. Julius Kaupas, Nyka-Niliūnas, Marius ir aš. Gamta buvo atkutus po trumputės žiemos, visokios žolės ir gėlės įvairiaspalviais žiedais margino šlaitą. Marius mūsų vis retkarčiais paklausia: „O čia kas? Tai vienas, tai kitas atsakom, kad tai gėlė ar žolė. Taria mums: „Ot, vaikinai, esat poetai ir rašytojai, o nepažįstat paprasčiausių medžių ar žolynų…“. Tada pagalvojau, kad mūsų karta jau nepalyginamai skurdesniu žodynu operuoja, negu vyresnieji. Poetas Henrikas Nagys.

Freiburge gimė idėjos ir formavosi metmenys būsimiems kūriniams.

1949 m. vasario 15 d. Schwaebisch Gmuend lietuvių stovyklos salėje buvo įteikta Skaitytojų literatūros premija už pirmąją knygą Prasilenkimo valanda.

Laikraštis Mūsų kelias 1949 m. kovo–balandžio mėnesiais atspausdino Vaizdelius, paskutiniuosius Vokietijoje prozos kūrinius.

Pradėta ruoštis kelionei į užjūrius. Kvietimą gavo iš JAV gyvenusių pirmosios žmonos Elzės Avižonytės giminių.

Traukinys juda. Jis sustos prieplaukoje. Ant mano krūtinės numeris. 1261 numeriu paima laivas „General Muir“. Tai anga į kitą pasaulį, kuris daugelio yra viso amžiaus svajonė. Man – tiktai būtinybė. Aš neturiu ko rinktis. Sudiev Europa, Lietuva! Sudiev… šiandien veriasi tamsus laukas. Krūtinėje po numeriu – jokios minties. Iš dienoraščio, Bremen-Vegesack, 1949 m. spalio 31 d.