Niujorką išvydo 1949 m. lapkričio 11 d. Tuo pačiu laivu plaukė ir Zina Nagytė su saviškiais.

Nesvetingai pasitiko naujasis gyvenimo krantas: Marius Katiliškis pagal galiojančius įstatymus turėjo likti Niujorke pas savo kvietėjus, sužadėtinė Zina – važiuoti į Maino valstiją. Išsiskyrimas buvo netikėtas. Numatytas sutuoktuves teko atidėti.

Dangoraižiai gula mano pasaulį. Jis jau toks mažas. Jį dar sumažino vakarykštė diena. Aš netekau savo meilės. Miestas man atėmė ją per kelias akimirkas. Einu ir plūsta ašaromis mano akys. Iš dienoraščio, New York, 1949 m. lapkričio 11 d.

Prasidėjo kasdieninis apsikeitimas laiškais.

Kas vakaras rašau Tau, kalbu su Tavim – bet nelengva tai, esant už tiekos mylių. Trys laiškai išsiųsti, kurių dar Tu nebuvai gavus man skaitant Tavąjį, rašytą sekmadienio vakare. Žinau, kaip man būtų sunku, jeigu parėjęs iš darbo nerasčiau Tavo mielo laiškelio. Iš laiško Zinai Nagytei, Brooklyn, 1949 m. lapkričio 22 d.

Iškvietėjai rado darbą senų baldų krautuvėje.

Pirma diena darbo. Nesunkus tai darbas. Ploviau nuo senų baldų dažus kažkokiu nuodingu skysčiu. Ėda rankas ir labai pavojingas akims. Iš laiško Zinai Nagytei, Brooklyn, 1949 m. lapkričio 18 d.

Gruodžio pradžioje Zina Nagytė atvažiavo į Niujorką aplankyti savo sužadėtinio. 1949 m. gruodžio 8 d. susituokė Brukline. Apsigyveno mažame palėpės kambarėlyje Vudhaveno kvartale.

Mane paliko didžiausiame pasaulio mieste. Trys savaitės pas gentis, o paskui kaip Dievas davė. Bet nesulaužė manęs klaikusis miestas. Pasitraukiau iš triukšmo į ramią ir gražią gatvelę ir ten gyvenu. Nei vieno dolerio neuždirbta, tik verstasi: skolos, klasiška bedarbė, tuščia kišenė, jokio plano, jokios ateities ir perspektyvos. O tačiau tą laiką minėsiu, kaip davusį pagrindą naujam gyvenimui. Iš dienoraščio, Woodhaven N.Y., 1949 m. gruodžio 28 d.

Prasidėjo savų namų ieškojimas. Negalėdami rasti darbo ir nenorėdami Niujorke pasilikti, po Kalėdų jaunavedžiai išvažiavo pas Zinos tėvus, įsikūrusius Bideforde, Maino valstijoje.

Mes keleiviai – aš ir mano žmona. Mes klajojame jau daugelį metų. O dargi turėtų rastis ir mums kampas. Ir mes turime teisę į savo namus. Iš dienoraščio, Boston, 1949 m. gruodžio 31 d.

Naujojoje vietoje sąlygos ilgesniam gyvenimui nebuvo palankios.