Darbas bibliotekoje – gyvenimas tarp knygų ir žmonių – buvo didieji gyvenimo universitetai.

Istorinių pervartų laikotarpis: pirmoji sovietų okupacija, pirmieji gyventojų trėmimai, Birželio sukilimas, vokiečių okupacija ir 1944 m. pavasarį su frontu artėjanti antrosios sovietų okupacijos grėsmė.

1941 m. pradžioje gyvenimo tarp knygų šauksmas Albiną Vaitkų atvedė į Pasvalį. Nuo kovo 1 d. pradėjo darbuotis Pasvalio viešojoje valstybinėje bibliotekoje.

Taip be didelių įvykių, pasiekiau Vilnių. (…) Patraukiau Švietimo komisarijatan ir čia susidūriau su poetu Liudu Gira. Buvau truputį pažįstamas. Pasakiau, kad ieškau darbo, ir jis man patarė kreiptis Suaugusių Švietimo Valdybon, pas Vytautą Baciušką. Jis parodė tris vietas pasirinkimui. Pasirinkau Pasvalį, nes tas arčiausia prie mano gimtųjų kraštų. Iš laiško pasvaliečiams, Lemontas, 1979 m. vasario 16 d.

Jautėsi bibliotekoje laisvas šeimininkas.

Prisistačiau bibliotekos vedėjui. Jis maloniai priėmė. Aukšto ūgio suvalkietis, užsiėmęs šimtais visuomeninių reikalų, biblioteką netrukus perleido į mano rankas. Tvarkiausi, nes mėgau knygas ir mielus jų skaitytojus, gimnazijos ir pradžios mokyklos moksleivius. Bet buvo pusėtinai skaitytojų ir iš apylinkės kaimiečių, daugiausia moterėlių. Jos prašydavo, kad parinkčiau ką skaityti ir perskaičiusios, džiaugdavosi, kad labai įdomias knygas parinkęs. Iš laiško pasvaliečiams. Lemontas, 1979 m. vasario 16 d.

Dalyvavo 1941 m. birželio sukilimo įvykiuose, prisiėmė sukilimo štabo adjutanto pareigas.

1941 m. rudenį grįžo į kultūrinį gyvenimą. Švietimo generalinio tarėjo 1941 m. rugsėjo 24 d. įsakymu A-Nr. 40 spalio 1 d. paskirtas bibliotekos vedėju. Oficialiai bibliotekos turtą perėmė lapkričio 5 d.

Biblioteka greitai atsigauna, tampa karo metų Pasvalio kultūros židiniu, o vedėjas – gyvuoju tarpininku tarp knygos ir žmogaus.

Užmezga ryšius su gimnazijos mokytojais, kitais vietiniais inteligentais, artima draugystė sieja su gimnazijos direktoriumi, vertėju, literatu Juozu Poviloniu, poezijoje vis stipriau besireiškiančiu mokytoju Juliumi Šimkevičiumi.

Pažinau jį Pasvaly, pakalbėdavom apie kūrybą, net ir… apie Rytų filosofiją. Iš buvusio Pasvalio gimnazijos literatūros mokytojo Antano Musteikio laiško, Buffalo, 1999 m. vasario 5 d.

Dalyvavo gimnazijoje Juozo Povilonio rengiamuose literatūros vakaruose, padėjo juos organizuoti, pats skaitė savo kūrybą. Susipažino su iš Kauno atvykusiais rašytoju Jurgiu Jankumi, poetais Bernardu Brazdžioniu, Gražina Tulauskaite.

Tas pažintis didžiai vertino, jas prisimindamas su nostalgija ir neslepiamu pasididžiavimu. Iš Algirdo Titaus Antanaičio atsiminimų.

Biblioteką labiausiai mėgo gimnazistai, atnešdavę santūriam, susikaupusiam, giliai susimąsčiusiam bibliotekos vedėjui Albinui Vaitkui gimnazijos literatų išleistų laikraštukų. Jis visuomet rasdavo laiko pokalbiams su moksleiviais, gebėdavo su jais užmegzti draugišką kontaktą.

Mano pokalbiai su Albinu Vaitkumi vykdavo bibliotekoje. Jis paprastai prisikimšdavo pypkę tabako ir užtraukdavo dūmą. Tada klausdavo, kaip sekasi mokslai, kokios nuotaikos gimnazijoje. Kartą sako: skaitai, skaitai, o kodėl nerašai? Atsakau: neturiu įkvėpimo. O jis juokaudamas: užtrauk dūmą ir įkvėpimas atsiras… Iš Vinco Paužuolio atsiminimų.

Skaito pasaulio klasiką, randamą bibliotekoje, kunigo Juozo Varno, kitų inteligentų asmeninėse bibliotekose.

Jis bus skaitęs visus geresnių užsienio rašytojų vertimus, nes, matyt, Pasvalio bibliotekoj pakako laiko juos perskaityti. Iš Algirdo Titaus Antanaičio atsiminimų.

Pasvalyje likimas suvedė su matematikos mokytoja Elze Avižonyte. Abu buvo kaimynai: Albinas Vaitkus gyveno Kalno gatvėje prie Lėvens 14-uoju numeriu pažymėtame name, būsimoji žmona – 10-uoju. Čia jie ir susitiko, ir krito viens kitam į širdį. 1941 m. spalio 14 d. susituokė Saločiuose. 

Su žmona dviračiais keliaudavo į gimtuosius Gruzdžius ir Katiliškes. Aplankydavo tėvus, susitikdavo su broliu, seserimis. Buvo laukiamas gimtinėje.

Prisimenu dėdienę Elzę, su Albinu dviračiais atmynusią į Gruzdžius susipažinti su vyro gimtine, vyriausiu broliu ir jo šeima, – tamsiaplaukę, su kasa, gražaus veido ir spindinčių akių. Dėdienė Elzė buvo nuoširdi su mumis, daug kalbėjosi su tėvu. Iš Vytauto Vaitkaus atsiminimų.

Dažnai svečiuodavosi uošvijoje, Avižonių sodyboje už Pasvalio, netoli Mūšos. Žavėjo alaus gaminimo ceremonija, pypkę  prikimšdavo uošvio augintu tabaku, noriai bendravo su uošvijon užsukančiais žmonėmis, vis kažką pasižymėdamas užrašų knygelėse.

Keliaudavo po Pasvalio kraštą, ypač mėgo Mūšos upę, žvejodavo. Valtimi ir baidare nusiirdavo Lėvens upe iki Balsių malūno ir toliau.

Ketinau įsikurti prie Lėvens, Levaniškyje, kur Balsių žabinės užtvankos sukeltas vanduo skalavo seno dvaro pasodę. Ten toks mažas upelis, vadinamas Žąsela, krito į Lėvenį. Iš laiško Kaziui Sajai, Lemontas, 1969 m. gruodžio 10 d.

Vaizdingesnę vietą esu aptikęs netoli Raubonių kaimo, kur į Mūšą krinta Tatula… Tatulos ir Ugės santakoje, visai prie Mūšos, yra piliakalnis, žinomas kaip Ąžuolpamūšio… Iš laiško Kaziui Sajai, Lemontas, 1969 m. gruodžio 10 d.

Pasvalyje prasidėjo kūrybinė branda.

Kūrybinį proveržį Pasvalio metais liudija Juozo Povilonio atsiminimai: Prisimenu, 1943 m. šaltą žiemą aplankiau Albiną Vaitkų bibliotekoje. Man svarbiausia rūpėjo, ką jis yra parašęs ir ką planuoja. „Laiko dabar turiu – tik imk ir rašyk. Medžiagos man nereikia išgalvoti. Toks jau mano gyvenimas – pilnas nuotykių, pilnas žmonių įvairaus charakterio. Ir gamtos aš prisižiūrėjau. Ji mane visada domino ir traukė. Sugalvojau rinkinį paruošti. Galgi pasiseks išspausdinti. Atrinkau, mano nuomone, įdomesnius dalykus. Susidarė apie 400 puslapių. Pasiunčiau ponui Kniūkštai į leidyklą. Girdėjau, kad jis daug padeda naujokams.

Kai niekas netrukdo, aš rašau visą dieną nepakildamas nuo stalo.

Birželio sukilimas inspiravo knygos Šventadienis už miesto novelę Ryšininkas.

Bibliotekos vedėjo  pareigas nuolat „derino“ su prozininko talentu. 1941 m. sukurtos novelės Saulėlydis po eglėmis rankraščio pabaigoje mašinėle atspausdinta: Pasvalys. V. V. Biblioteka. Albinas Vaitkus. Novelės publikuojamos Naujosiose Biržų žiniose, Juozo Keliuočio redaguojamame Kūrybos žurnale.

1943 m. Naujosiose Biržų žiniose išspausdinta novelė Atvykimas į mišką pirmą kartą pasirašoma slapyvardžiu: A. M. Katiliškis.

1944 m. balandžio 14 d. Sakalo leidyklai išsiunčiamas spaudai parengtas novelių rinkinys Seno kareivio sugrįžimas, dingęs karo sūkuriuose ir 2002 m. netikėtai atsiradęs, išleistas 2003 m.

Pasvalys išliks kaip mylimas gyvenimas tarp knygų, naujos pažintys, naujos patirtys, ketveri kūrybos metai – tapsmas Mariumi Katiliškiu. Pasvalį rašytojas dažnai prisimins: pasakos antrajai žmonai poetei Liūnei Sutemai, bičiuliams, net ir sudėtingiausiose gyvenimo situacijose cituos ištisus Pasvalyje skaitytų knygų puslapius, pieš Pasvalio ir apylinkių vaizdus.

Įsibėgėjantį kultūrinį gyvenimą nutraukė sugrįžtanti sovietų okupacija. Albinas Vaitkus, skaudžiai atsisveikinęs su žmona, iškeliavo į Žemaitiją, kur kūrėsi Tėvynės apsaugos rinktinė.